- prarytis
- prarytìs sf. (3b) 1. liūno kiaurymė, praraja: Išejo į tokias prarytis ir žuvo Šts. Rodos, ka ten čysta prarytìs Kal. 2. klampynė: Ka molis jau ištyžta, prarytìs paskutinė Slnt. Kelio bjaurumas – prãrytys paskutinės Slnt. Čia sausa, o ten prarytis tikra, t. y. šlapias kelias J. 3. prk. prapultis, pražuvimas: Kad raudoniejai užgalės pasaulį, bus prarytis visims veltėdžiams (sov.) Tl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
